x
Elektrolife Žiema 2017

FANTASTIŠKA PAKELEIVĖ

Rubrika: Keliauju ir vertinu

 

Fantastiška pakeleivė

 

Kelionės – tai atradimų ir nuostabos metas. „Elektromarkt“ įvaizdžio vadovė Aistė Košienė su vyru Giedriumi, neseniai apsilankę Peru ir Bolivijoje, žavėjosi ne tik šių ryškių šalių vaizdais, bet ir naujomis galimybėmis juos fiksuoti.

 

Liudas Dapkus, nuotraukos Aistės Košienės.

 

Savarankiškai keliaujanti pora su savimi ima nedaug daiktų – tik tai, kas būtiniausia. Šį kartą kuprinėje atsirado nauja pakeleivė „Sony Action Cam“ – 4K kokybišką vaizdą fiksuojanti kamera. Ji maloniai stebino visos kelionės metu, tačiau didžiausios staigmenos laukė sugrįžus ir vaizdus peržiūrėjus dideliame ekrane. Tiesa, staigmenų būta ir ne itin malonių, tačiau apie tai – kiek vėliau. 

Aistė šį kartą vežėsi ir iPhone 6, kuriuo yra įpratusi fotografuoti bei filmuoti, todėl galėjo palyginti dviejų įrenginių vaizdo kokybę. „Sony“ produktas iš gausaus panašių gaminių segmento išsiskiria keliomis savybėmis. Visų pirma – puikiai subalansuota optinio vaizdo stabilizavimo sistema „Steady Shot“ ir atskiru ant riešo dėvimu ekranu „Live View“. 

Pats su tokia kamera neseniai keliavau po Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinius parkus ir Vakarinę pakrantę, todėl buvo įdomu palyginti Aistės įspūdžius su savaisiais. Ant rankos dėvimas ir kamerą valdantis ekranas man pasirodė labai patogus: tiksliai žinodavau, kada filmuojama, nes kamera būdavo pritaisyta arba ant kuprinės, arba ant šalmo. 

O štai Aistei šis priedas pasirodė nelabai reikalingas. Ji išsyk sinchronizavo kamerą su telefonu ir naudojo jį kaip valdymo pultelį bei monitorių. „Bandėm segėti ant riešo, bet ekranas mažas, buvo sunku suprasti. Atsisiunčiau programėlę, sujungiau su kamera ir viskas tapo puiku“, – pasakoja ji. 

Tiesa, reikėjo priprasti prie kūno logikos, kai viena ranka laiko kamerą, o kita – valdymo įrenginį. Keliautojai kamerą dažniausiai laikė ant specialaus strypo, nes kitų tvirtinimo priedų šį kartą neturėjo. Dabar pripažįsta padarę klaidą. Paskui taip įgudo, kad po kelių savaičių filmuodavo jau tiesiog nukreipusi į objektą, be vaizdo telefone. 

„Supratau, kokį kampą ji aprėpia, ir viskas pavyko puikiai. Gamtos vaizdai ten tiesiog įspūdingi, daug judėjome, todėl šįkart daugiau filmavau, o ne fotografavau. Aktyvaus veiksmo siužetai: čiuožimas lynais nuo kalnų, važiavimas dviračiais aukštikalnėse, plaukimas plaustais – visur kamera veikė idealiai“, – kalbėjo ekstremalias pramogas mėgstanti Aistė. Kadangi specialaus užrakto nebuvo, teko kamerą prie dviračio vairo tvirtinti lipnia juosta, plaukiant kalnų upėmis – rišti prie liemenės. 

Pora keliavo ir aukštikalnėmis, ir slėniais. Tik spėk dairytis ir fiksuoti tai, kas gražiausia. Ryškiausią įspūdį lietuviams paliko Kusko regionas ir senovės inkų miestas Maču Pikču. Aistė ir Giedrius iki jo ne važiavo traukiniu, kaip daro daugelis turistų, bet ėjo pėsti keturias dienas, nakvojo palapinėse. Kasdien teko žingsniuoti po aštuonias valandas. Žygis sekino fizines jėgas, bet apdovanojo nuostabiais reginiais. 

Lietuviai kalnų takais pakilo iki 4200 metrų aukščio, paskui vėl leidosi žemyn, kol pasiekė magiškąjį tikslą. „Kosminiai vaizdai. Tas kalnynas tikrai labai gražus. Ledynai, lagūnos... Kartais išsukdavome iš kelio, kad pamatytume, kaip tie ledokšniai griūna į skaidrų vandenį“, – įspūdžiais dalijosi Aistė. Ten ji daugiausia ir fotografavo. Fiksavo ir vietos gyventojus, gyvūniją, tačiau šio tipo fotografijai, žinoma, būtų labiau pravertęs artinantis objektyvas. 

Jie užsuko ir į La Pazą Bolivijoje, kur dviračiais nusileido vadinamuoju Mirties keliu – vienu pavojingiausių pasaulyje. Kamera buvo primontuota ant vairo. „Važiavom išsižioję. Baisiausia užsižiūrėjus į kerinčius vaizdus nudardėti nuo skardžio. Reikia rimtai save kontroliuoti. Gidai vis primena apie dviratininkus, kurie darėsi asmenukes ir žuvo.“ 

Tai kokia gi vaizdo kokybė, lyginant su iPhone? Aistę labiausiai sužavėjo kampo platumas. Buvo momentų, kai tą patį vaizdą iš to paties taško fiksavo abiem aparatais: „Sony“ fiksuoja nepalyginamai daugiau. Žinoma, galima daryti panoramines nuotraukas, bet man nepatinka tas siauras formatas.“ 

Tiesa, telefono spalvos jai atrodo kiek artimesnės tikrovei, o kameros – kiek šaltokos. Tačiau „Sony“ yra apgalvojusi ir tokius atvejus – tereikia pažaisti su nustatymais ir pasirinkti akiai maloniausią vaizdą. Nuo šaltesnių iki šiltų atspalvių. Aistė sakė kitos kelionės metu būtinai į tai atkreipsianti dėmesį – skirtumai gali būti esminiai. 

Tokio tipo kamerose montuojami fiksuoto židinio nuotolio objektyvai. Ar netrūko vaizdo priartinimo galimybės? „Žinoma, kartais būtų buvę gerai ne plotis, o gylis. Bet paskui įpranti naudotis kojomis, kiek tai įmanoma. Mažas ekranas ant korpuso būtų patogiau, nes idėja su riešu man nepasirodė gera. Be to, apsauginė kapsulė gerokai slopina garsą, tai supratau tik gerokai vėliau, peržiūrėjusi siužetus“, – vardijo keliautoja. 

Tačiau tai – nedideli trūkumai. Šią kamerą Aistė vežtųsi ir į kitas keliones. Maža, lengvai valdoma, atspari dulkėms, smūgiams ir vandeniui, o vaizdas – stulbinamos kokybės. Filmavimas po vandeniu irgi maloniai nustebino aukšta raiška. „Šis daiktas – tikras keliautojo draugas.“

Komentarai: